Budamas dar pradiniukas, ilgai svajodavau  apie tai kaip noreciau pabuti uz atlanto vandenyno, amerika. Nuo pat pirmu klasiu labai domedavausi geografija, ziuredavau tv apie amerikos valstyjas,  ju salas ir t.t. Ejo minutes, valandos, dienos ir taipogi metai, o as vis svajojau "- kaip noreciau i amerika?"

 1993 m. Pradejau eiti i mokykla "Versme", i ketvirta klase, o iki ketvirtos mokydavau namie. Mokykloje buvo visko: ir sunkiu, ir geriu dienu. Veliau mama viena diena pastebejo, kad mano nugara kazkokia keista, lyg kreiva, lyg ir ne. Metu po metu, jau buvau 9-tokas. Tik neprisimenu kada tai buvo kai savaite gulejau ligoneje tyrimams ar tai rudeni, ar ziema, ai, nesvarbu. Vis delto, istyre, jog reiketu operuoti visa stubura. Po naujuju metu ar tai sausi ar kovo men., atskrido gydytojai is amerikos operuoti lietuvius vaikus. Atejo ir mano klausimai ir sprendimai: ka ir kaip man darys. Zodziu, sake mums, galim daryti lietuvoj, po sito, naktimis nemiegojome, vis sukasi visiokie klausimai, nervai, baimes... Kita diena, vel susitikimas su jais, veliau, uzdave klausima, atsakem, o tada jie trumpai ir saltai sako: "-gerai, darysim amerikoj". Isgirdom si atsakymo, mes buvome apsale, o kiek mes kankinome ir be reikalo nervinames. Baigesi mokslo metai, visa mokykla surenge man isleistuves buvo ir vaises. I sia svente buvo du amerikos lietuviai, kurie amerikoj jie mums daug padejo. Ir stai atejo ta savaite, kai reikejo ruostis i kelione. Pagaliau ateina mano svajones isipildimo metas. Pries isedant i lektuva, vos susilaikiau asaru, o kai isedau, viskas pasikeite. Lektuvu skridau pirma karta gyvenime ir dar taip toli. Persedima darem i kita lektuva Olandijoje. O ten Olandijoj lektuve mane pasitiko spec. burys, kur man padejo islipti ir isesti i kta lektuva. Dadar lauke ilgas kelias. Skrydis tesesi 9 val. Lektuve maciau televiziori, kur visa laika rode mes esam virs vandenyno. Jau atskrido i Cikaga, ten vel pasitinka spec. burys su visa technika. Nuvede laukiamaja sale, o zmoniu, visi juda i ivairias puses, pasiziuriu i gatve, vienas po kito vazinejo limuzinai, galvojau, kad ir man teks su limuzinu vaziuoti, bet butu per gerai. Tada tarp daugybiu zmoniu pastebejom viena zmogu su lietuvos veliavele ant krutines prisisege, o tai zenklas, kad sis lauke musu. Nuo oro uosto iki vieta kur gyvensim, vaziavom daugiau kaip valanda. Is lietuvos iskridom anksti ryta, o i amerika atskridom jau apie pietus amerikos laiku. Atvaziavom i vieta ten kur gyvensim su kitais lietuviais kuriems irgi dare arba dar darys operaciju. Iskart balius - sutiktuves, o as beveik miegantis, o ten dar tik diena. Nuprausiau, pamiegojau ir ejau supazinti su zmonemis ir su savanoriais, kurie padedavo mums. Visus 4 men. teko prasiblaskyti po cikaga, tuo paciu ir atlikti papildomu tyrimu, tai ekskurcija po miesto centra tarp dangoraiziu, zinoma, ir po parduotuves, ir taip 4 men. Tik dvi savaites teko guleti ligonineje, ten kur mane operavo. Is lauko puses ji nepanasi i musu lietuvoj esancios ligonines, ten tik dveju ar triju aukstu pastatas. O jos vidus tikras konfortas, erdve didele, zodziu, sakydavau, ten kur ligonine, tai ten amerika, o ten kur gyvenau - "lietuva". Cikagos miesta butu galima prilyginti kaip visa musu lietuva. Teko plaukiuoti su laivu po michigano ezero. Sis ezeras yra vienas is didziausiu ezeru pasaulyje. Aplankiau zoologijos soda....

Tesinys bus ateityj.

Komentarai: 0   Peržiūrėjo: 154   Grupė: Apie mane...